Statinių statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 m. : gyvenamojo namo statyba ir taisyklės

 

Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė paprastai skirta ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklai. Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalinga statyti gyvenamąjį namą, kuris būtų susijęs su ūkininkavimu, arba keisti žemės paskirtį, kad būtų leidžiama statyti pastatus, kurie nesusiję su žemės ūkio veikla. 2025 metais galiojančios taisyklės numato, kad žemės ūkio paskirties sklype galima statyti gyvenamuosius ir ūkinio tipo pastatus, tačiau tam yra nustatyti tam tikri reikalavimai ir apribojimai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokios yra galimybės ir taisyklės statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje.

Statinių rūšys, kurias galima statyti žemės ūkio paskirties sklype

Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla. Tai gali apimti tiek ūkinio pobūdžio pastatus, tiek gyvenamąjį namą, jei jis yra būtinas ūkininkavimo veiklai.

1. Ūkiniai pastatai – tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt. Šie pastatai paprastai gali būti statomi be žemės paskirties keitimo, jei jie naudojami ūkininkavimo tikslams.
2. Gyvenamieji pastatai – gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla. Pagal galiojančius teisės aktus, gyvenamojo namo statyba žemės ūkio paskirties sklype yra leidžiama, tačiau tik tam tikromis sąlygomis.

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje

Žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama. Pagal 2025 metų įstatymus, gyvenamojo namo statymas yra galimas, jei jis yra susijęs su ūkininkavimo veikla arba jei žemės paskirtis yra pakeista.

1. Gyvenamojo namo dydis žemės ūkio paskirties žemėje

Vienas svarbiausių aspektų, leidžiančių statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, yra statinio dydis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo. Tai reiškia, kad statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas iki 80 m², galima tiesiogiai žemės ūkio paskirties žemėje, jeigu jis susijęs su ūkininkavimu arba pagalbiniais ūkininkavimo tikslais.

2. Gyvenamojo namo statymas be žemės paskirties keitimo

Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo. Tuo tarpu, jeigu gyvenamasis namas bus naudojamas tik kaip gyvenamasis pastatas, reikės atlikti žemės paskirties keitimo procedūrą, nes toks pastatas nebus tiesiogiai susijęs su žemės ūkio veikla.

3. Statybos leidimas

Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas. Norint gauti leidimą, reikalingas projektas, kuriame bus įvertintos vietos savivaldybės teritorijų planavimo taisyklės, ir patvirtinta, kad statinys atitinka visus saugumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

4. Ūkininko ir jo šeimos narių gyvenamieji namai

Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui. Šiuo atveju gyvenamasis namas dažniausiai gali būti statomas be žemės paskirties keitimo, jeigu jis bus naudojamas tik ūkininkavimo tikslams.

5. Pagalbiniai gyvenamieji pastatai

Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką. Tačiau šie statiniai turi būti susiję su ūkininkavimo veikla ir atitikti teritorijų planavimo reikalavimus.

Išimtys ir specialūs atvejai

Kai kurie atvejai gali reikalauti išimčių, kai gyvenamasis namas statomas žemės ūkio paskirties žemėje:

• Ūkininkai ir žemės ūkio darbuotojai – ūkininkams ir jų šeimos nariams, kurie vykdo žemės ūkio veiklą, gali būti leidžiama statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje be žemės paskirties keitimo, jei jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu.
• Specialūs atvejai – kai gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties žemėje reikalingas pagalbinėms ūkininkavimo funkcijoms (pavyzdžiui, apgyvendinimo vietos ūkininkų ar darbuotojų), gali būti suteikiama galimybė statyti tokius statinius net ir nekeičiant žemės paskirties.

Išvada

Gyvenamojo namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje Lietuvoje 2025 metais yra griežtai reglamentuojamas, tačiau teisinės galimybės leidžia statyti gyvenamuosius pastatus iki 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo, jei pastatas tiesiogiai susijęs su ūkininkavimu. Ūkininkams ir jų šeimos nariams šios taisyklės suteikia tam tikras lengvatas. Svarbu laikytis visų teritorijų planavimo taisyklių ir gauti reikalingus leidimus bei patvirtinimus iš vietos savivaldybių.